Garų atgavimo technologijos taikymo analizė garų saugojimui ir transportavimui 2

Apr 23, 2025

Palik žinutę

2.3 Kondensacijos metodas

 

Kondensacijos metodas naudoja angliavandenilių garų slėgio skirtumą skirtingose ​​​​temperatūrose, kad būtų atvėsinami naftos ir dujų angliavandenilių garai iki persotintos būsenos ir kondensuojami į skystą būseną, tokiu būdu išgaunant naftą ir dujas. Kondensacijos metodas pasižymi paprastu proceso principu, dideliu regeneravimo efektyvumu, aukštu saugumu ir aukštu automatizavimo lygiu. Tačiau šis metodas reikalauja didelių pradinių investicijų ir santykinai didelių šaldymo energijos sąnaudų, o norint perjungti operacijas, dažnai reikia bent dviejų kondensatorių.

Pagal skirtingus įgyvendinimo būdus jį galima suskirstyti į dvi kategorijas: (1) Tiesioginio kontakto metodas. Kaip rodo pavadinimas, tai yra tiesioginis kontaktas tarp aušinamų dujų ir aušinimo skysčio arba šaltnešio šilumos mainams ir taip susidaro kondensatas. Šis metodas paprastai atliekamas purškimo bokšte, kontaktiniame bokšte arba ežektoriuje, o aušinimo skystis tiesiogiai purškiamas į alyvos{3}}turinčias dujas, o šiluma pašalinama tiesioginio kontakto būdu, kad kondensuotųsi alyva ir dujos. Tiesioginio kontakto metodo privalumai yra didelis šilumos perdavimo efektyvumas, galimybė greitai sumažinti dujų temperatūrą, efektyvus naftos ir dujų regeneravimas. Tačiau dėl tiesioginio aušinimo skysčio ir alyvos{6}}turinčių dujų kontakto kondensatas gali būti tam tikru mastu užterštas, todėl jį reikia toliau apdoroti, kad jį būtų galima perdirbti. (2) Netiesioginio kontakto metodas. Ši technologija naudoja aušinimo sieneles ir kitus įrenginius išmetamosioms dujoms atskirti nuo aušinimo skysčio, išvengiant tiesioginio jų kontakto. Pagrindiniai naudojami įrenginiai yra korpusiniai ir vamzdiniai kondensatoriai, purkštuvų kondensatoriai ir spiraliniai plokšteliniai kondensatoriai. Netiesioginio kontakto metodo pranašumas yra tas, kad kondensatas yra grynas ir gali būti tiesiogiai perdirbamas be papildomų apdorojimo etapų. Tačiau, kadangi jame naudojama netiesioginė šilumos perdavimo logika, jai keliami aukšti reikalavimai žemos temperatūros aplinkai ir turi siekti -70–-80 laipsnių, kad būtų pagerintas regeneravimo greitis.

 

2.4 Membranų atskyrimo metodas

 

 

Membraninio atskyrimo metodas pagrįstas naftos ir dujų komponentų bei oro prasiskverbimo per polimerines membranas greičio skirtumu. Dėl membranos komponentų „filtravimo“ alyva ir dujos yra atskiriamos nuo oro ir taip atkuriami naftos ir dujų ištekliai, kaip parodyta 1 paveiksle. Membraninio atskyrimo esmė yra didelio -našumo dujų atskyrimo membranos komponentai. Šie membranos komponentai paprastai yra sudaryti iš sudėtinių struktūrų. Paviršinis sluoksnis yra tankus silikoninės gumos sluoksnis, atsakingas už atskyrimo funkciją; vidurinis sluoksnis ir apatinis sluoksnis yra pagaminti iš birių medžiagų, kad padidintų membranos mechaninį stiprumą. Kai alyvos{6}}turinčios dujos praeina per membranos komponentą esant slėgio skirtumui abiejose membranos pusėse, naftos ir dujų komponentai pirmiausia praeina pro membraną dėl didesnio pralaidumo greičio, o oras yra selektyviai sulaikomas. Tokiu būdu iš vieno membranos komponento galo išteka prisodrinta alyva ir dujos, o iš kito galo pašalinamas išvalytas oras su alyva ir dujomis. Membraninio atskyrimo metodas pasižymi pažangiomis technologijomis ir gana paprastu procesu. Jo išmetamų teršalų koncentracija yra maža, o regeneravimo efektyvumas yra didelis, o tai gali veiksmingai sumažinti naftos ir dujų taršą aplinkai. Be to, membranos atskyrimo metodas taip pat turi aukštą automatizavimo lygį, kurį lengva valdyti ir prižiūrėti. Tačiau didelio našumo{12}}dujų atskyrimo membrana yra brangi ir dar nebuvo gaminama šalyje, todėl reikia daug investuoti į įrangą. Be to, membranos tarnavimo laikas yra ribotas, todėl ją reikia reguliariai keisti. Membraninio atskyrimo metodas taip pat turi gana aukštus dujų srauto ir slėgio stabilumo reikalavimus, o veikimo sąlygos yra gana griežtos.

 

3 Naftos ir dujų regeneravimo technologijos taikymo procesas naftos ir dujų saugojimui ir transportavimui

 

3.1 Alyvos išleidimo jungtis

Naftos iškrovimo proceso metu nafta ir dujos paprastai laikomos neigiamo slėgio aplinkoje, o emisija yra gana koncentruota. Norint efektyviai išgauti šią naftą ir dujas, reikia optimizuoti naftos iškrovimo įrenginius. Pavyzdžiui, naudojant traukinių cisternas naftos ir dujų transportavimui, reikia užtikrinti, kad cisternos būtų gerai sandarios, kad būtų sumažintas naftos ir dujų išgaravimas transportavimo metu. Tuo pačiu metu alyvos iškrovimo metu vakuuminiai siurbliai ir kiti įrenginiai gali būti naudojami alyvai ir dujoms iš rezervuaro išgauti ir perdirbti per naftos ir dujų regeneravimo sistemą. Šis procesas paprastai apima tokius veiksmus kaip naftos ir dujų surinkimas, suspaudimas, kondensavimas arba adsorbcija, o galiausiai išgauta nafta ir dujos vėl{4}}įleidžiamos į naftos saugyklas.

 

3.2 Alyvos laikymo jungtis

Laikant naftą ir gamtines dujas, dėl išorinių veiksnių, tokių kaip aplinka ir temperatūra, įtakos nafta ir dujos yra linkusios išgaruoti ir prarasti. Siekiant sumažinti šiuos nuostolius, būtina sustiprinti alyvos laikymo sistemos sandarumą, kad būtų išvengta alyvos ir dujų nuotėkio. Be to, naftos ir dujų regeneravimo įtaisai taip pat gali būti naudojami naftos ir dujų surinkimui naftos rezervuare. Šiuose įrenginiuose paprastai yra tokių komponentų kaip adsorbcijos bokštai ir kondensatoriai, kurie gali efektyviai atskirti naftą ir dujas naftos rezervuare ir jas apdoroti. Apdorojimo proceso metu pagal naftos ir dujų sudėtį ir koncentraciją galima pasirinkti tinkamą regeneravimo būdą, pvz., kondensaciją, adsorbciją ar membraninį atskyrimą. 3.3 Alyvos priėmimo ir siuntimo nuoroda Priimant ir siunčiant alyvą, dėl naftos produktų įpurškimo ir ištraukimo pasikeis skysčio lygis naftos rezervuare, dėl to rezervuare svyruos slėgis, o tai savo ruožtu sukelia naftos deginimą. Siekiant kontroliuoti naftos ir dujų nuostolius šiame procese, gali būti naudojama naftos ir dujų regeneravimo technologija. Konkrečiai, naftos ir dujų regeneravimo įrenginiai, tokie kaip naftos ir dujų separatoriai ir kompresoriai, gali būti montuojami ant naftos priėmimo ir siuntimo vamzdynų. Kai alyva įpurškiama į alyvos rezervuarą, susidariusi alyva ir dujos bus surenkamos separatoriaus ir siunčiamos į kompresorių suspausti; kai alyva ištraukiama iš alyvos laikymo bako, slėgis bake sumažėja. Šiuo metu galima atidaryti regeneravimo įrenginio oro įsiurbimo vožtuvą, kad įkvėptumėte orą už bako ribų ir sumaišytumėte jį su likusia bake esančia alyva ir dujomis, o tada nusiųskite į kompresorių gydyti. Tokiu būdu galima efektyviai išgauti naftą ir dujas naftos tiekimo procese.

 

4 Išvada

 

Apibendrinant galima teigti, kad racionalaus naftos ir dujų regeneravimo technologijos panaudojimo naftos ir dujų saugojimo ir transportavimo efektyvumą daugiausia atspindi du aspektai: išteklių tausojimas ir aplinkos apsauga. Efektyviai išgaunant lakią naftą ir dujas, ši technologija labai sumažina naftos ir dujų išteklių švaistymą bei pagerina išteklių panaudojimo efektyvumą. Tuo pačiu metu naftos ir dujų atgavimas efektyviai sumažina lakiųjų organinių junginių išmetimą į atmosferą, pagerina oro kokybę ir sumažina aplinkos taršos slėgį. Be to, naftos ir dujų regeneravimo technologijų taikymas taip pat paskatino ekologišką naftos ir dujų saugojimo ir transportavimo pramonės plėtrą, sustiprino aplinkos apsaugos įvaizdį ir įmonių socialinę atsakomybę.

Apskritai, naftos ir dujų regeneravimo technologijų taikymas naftos ir dujų saugojimo ir transportavimo srityje ne tik davė naudingų{0}}ekonominių ir ekologinių pranašumų, bet ir labai prisidėjo skatinant tvarų energetikos pramonės vystymąsi.


Siųsti užklausą